MPGA nariams

Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė: vasarą – egzaminas mūsų organizmui

birželio 14, 2016

Vasarą žmonės susiduria su daugybe naujų iššūkių, tačiau ne visi jie atitinka idealų mitybos modelį. Noras greitai sulieknėti, madingos, tačiau moksliškai nepagrįstos mitybos strategijos, kartais tampa tikru išbandymu organizmui. Kaip nepamesti galvos ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata pataria gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Du būdai gauti pakankamai maistinių medžiagų

J.Dobrovolskienė įsitikinusi, kad, jeigu žmonės kasdien daugiau dėmesio skirtų savo mitybai, tiksliau derintų maisto produktus – visuomenė būtų žymiai sveikesnė. Pagal statistikos duomenis lietuviai dėl padidėjusios cholesterolio ir cukraus koncentracijos yra Europos Sąjungos širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Įprasta, kad didžioji dalis žmonių apie mitybą susimąsto tik tada, kai suserga ar patiria kokių nors negalavimų.

„Iš tiesų, dauguma žmonių neturi laiko skaičiavimams ir galvojimams, kiek baltymų, riebalų ar mineralinių medžiagų gauna su maistu ir kokiomis proporcijomis. Net ir tradicinė maisto pasirinkimo piramidė (žr. iliustraciją), nėra absoliuti. Skirtingi žmonės gyvena skirtingose sąlygose, todėl jų poreikiai – labai skirtingi ir individualūs. Pavyzdžiui, vieni laikosi dietos, kiti ruošiasi egzaminams, treti keliauja ar intensyviai dirba, todėl valgo tai, kas tuo metu prieinama – vadinamąjį greitą maistą“, – sako J.Dobrovolskienė.

Gydytoja dietologė išskiria dar vieną socialinę grupę, kurią kontroliuoti – ypač sunku. Tai – paaugliai.

„Juos surišk, bet nepamaitinsi sveiku maistu. Tai yra pusiau suaugę, savarankiški, bet psichologiškai dar ne visai stabilūs žmonės. Tikėtis iš jų sveikos mitybos įpročių gali tik didžiausias optimistas“, – savo patirtimi dalinasi J.Dobrovolskienė.

Pasak jos, maisto papildų vartojimas yra vienas efektyviausių būdų užtikrinti paauglių sveikatą. Maisto papildai neatstoja maisto, tačiau yra puiki priemonė, kuri padeda kompensuoti mitybos trūkumus.

Kaip rinktis maisto papildus: trys J.Dobrovolskienės taisyklės

Maisto papildai (vitaminai, polivitaminai ar mineralinės medžiagos) efektyviai veiks tik laikantis aiškios jų vartojimo tvarkos ir logikos. Dietologė, remdamasi savo praktika, išskiria tris taisykles, kurios padės teisingai pasirinkti.

1. Papildus rinkitės pagal pagal tai, kokiai fiziologinei grupei priklausote.

„Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterų, nėščiųjų, paauglių, vyrų virš 40 metų ir kt. grupėms reikia vis kitokių ar kitokiais kiekiais fiziologiškai svarbių medžiagų – vitaminų ar mineralų. Vaikai ir paaugliai patys savarankiškai nesirūpina savo mityba, todėl tėvai turėtų pasirūpinti jais nupirkdami vaistinėje būtent tik jų amžiui skirtų maisto papildų“, – pataria gydytoja dietologė.

2. Jeigu renkatės iš kelių maisto papildų grupių, įvertinkite jų sudėtį.

„Labai svarbu, kad kasdien vitaminų ir mineralų gautumėte kiek įmanoma arčiau 100 proc. rekomenduojamos paros normos veikliosios medžiagos. Maisto papildus reikėtų vartoti reguliariai, tikslingai ir sąmoningai. Tik tokiu atveju jie bus efektyvūs ir teiks naudą jūsų organizmui“, – sako J.Dobrovolskienė.

3. Atkreipkite dėmesį į maisto papildo sąveiką su kitais preparatais.

„Niekada be gydytojo priežiūros neskirčiau mono preparato (kai paskiriama vartoti tik viena medžiaga, pavyzdžiui, magnis ir pan.) Pasitarti su gydytoju būtina todėl, kad vyresniame amžiuje, sergant tam tikromis ligomis, mono preparatų poveikis vieną gyvybinę funkciją pastiprina, bet kitai gali būti nebūtinai naudingas. Taigi žmogaus būklę reikėtų vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitus jo vartojamus preparatus“, – dėsto dietologė.

Mitybos mados gali būti žalingos

J.Dobrovolskienė atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviai maisto papildus vartoja labai nesistemingai, o maitinasi ne pagal naudą organizmui, o pagal tam tikru metu vyraujančią madą.

„Pas mane dažnai ateina pagal dabar labai madingas mitybos sistemas gyvenantys žmonės. Daugelis jų turi tam tikrų bėdų, bet aš negaliu su jais kalbėtis apie riebalus, baltymus, angliavandenius ir jų porcijas mitybos racione, nes jų mitybos supratimas neperžengia „mokytojų“ nustatytų ribų. Jie įsikala į galvą, kad nevalgys vieno ar kito produkto ir viskas – šventai tiki, kad tai yra gerai“, – pastebi J.Dobrovolskienė.

Pasak jos, daugelis sutiktų žmonių viską linkę daryti spontaniškai ir neapgalvotai. Pavyzdžiui, jeigu serga kokia sunkia liga, puola vartoti visus įmanomus maisto papildus paeiliui – nuo koralinio kalcio iki mumijaus. Arba griebiasi esą natūralių gydymo metodų – nuo želmenų iki medaus produktų.

„Taip elgtis nevalia, nes provokuojate savo organizmą. Pakartosiu, negalima vartoti maisto papildo ar kito kokio produkto vien dėl to, kad kad jis kažkam tiko. Šiuo atveju tikrai nereikėtų vaikytis madų. Kas padėjo vienam, nebūtinai tiks kitam. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl ir į jo atvejį reikėtų žvelgti kompleksiškai“, – dėsto dietologė.

Paprasčiausias jos patarimas – domėtis savo sveikata ir organizmo reakcijomis, taip pat labai kritiškai vertinti internete rastus „stebuklingus“ patarimus. Už juos niekas neatsako, o žala sveikatai gali būti didesnė už naudą.

Ar perkame kokybiškas daržoves?

Diskutuojant apie maisto papildus ir jų naudą organizmui dažniausiai kylantis klausimas – kada reikia juos vartoti, o kada – nebūtina.

J.Dobrovolskienė pataria mitybą papildyti maisto papildais tamsiuoju metu laiku, kai trūksta saulės ir pradeda mažėti maistinių medžiagų efektyvumas kasdieniuose maisto produktuose. Taip pat polivitaminus derėtų vartoti visiems, ypač dažnai būnantiems ten, kur kyla epidemijų pavojus – ligoninių darbuotojams, mokiniams, didelių įmonių darbuotojams.

Kita šaltojo meto problema – nuolatinis vitamino D trūkumas. Ji būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūksta net moksleiviams ar kariuomenės šauktiniams. Vienas paprasčiausių sprendimų, kurį siūlo daugybė specialistų – ne tik žiemą, bet ir vasarą vartoti žuvų taukus. Lietuvių mityboje ypač trūksta žuvyje esančių polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra ypač naudingos širdies ir kraujagyslių veiklai.

Net ir dažniau vartojami žalumynai, daržovės ar vaisiai, kurių galime įsigyti nuo ankstyvo pavasario, nėra tokie kokybiški, kad gautume pakankamą kiekį reikalingų medžiagų. Tiesa, ES maisto saugos specialistai teigia, kad šie produktai atitinka jiems keliamus reikalavimus.

„Taip, jie yra saugūs, tačiau negalime tikėtis, kad juose yra toks pat naudingųjų medžiagų kiekis kaip ir tose daržovėse, kurias perkame vasaros pabaigoje iš jas užauginusių močiučių. Lietuvoje nėra galimybės užauginti trijų daržovių derlių. Tokiu atveju vitaminų trūkumą taip pat galime papildyti vartodami maisto papildus. Tiesa, labai padėtų kad ir pernykščiai rauginti kopūstai, bet jų pilna burna taip pat nedaug kas valgo“, – sako J.Dobrovolskienė.

Dar vienas svarbus faktorius – kintanti dirvožemio sudėtis, kuri sumažina galimybę gauti svarbių elementų su maistu. Pasak gydytojos, daugiausiai seleno gauname per grūdų luobeles, tačiau jo kiekis sparčiai mažėja dėl natūralios dirvožemio erozijos, atmosferos ir žmogaus poveikio. Mažėjant prigimtinei produkto vertei, kai kurių elementų atsargas galima užtikrinti reguliariai vartojant maisto papildus.

Vasaros pradžios problemos: kaip jas spręsti?

Gydytoja dietologė išskiria dvi pagrindines problemas, kurios dažniausiai pasitaiko vasaros pradžioje. Tai – hipovitaminozė (vitaminų trūkumas organizme) ir noras staigiai sulieknėti.
„Profesionalūs dietologai nesiūlo žmogui rizikingos dietos, o sudaro subalansuotą planą, kad nenukentėtų sveikata ir svoris kristų pamažu. Dieta – tai ne badmiriavimas, o tvarkinga mityba pagal planą. Tačiau, norėdami labai greitų rezultatų, žmonės daro sau meškos paslaugą. Pamatę pirmuosius rezultatus, nebesilanko pas specialistus, imasi saviveiklos ir toliau maitinasi taip, kaip jiems patiems atrodo teisinga. Numesti per mėnesį 4 kilogramus yra normalu. Mitybos režimo besilaikantiems asmenims, ribojantiems maisto kiekį, taip pat gali padėti maisto papildai“, – aiškina dietologė.

Kitos šiltojo sezono pradžios problemos matomos vizualiai. Moterys puola degintis, gudyti pirmuosius saulės spindulius ir pastebi savo odos, plaukų, nagų būklės pablogėjimą. Pagrindinis J.Dobrovolskienės patarimas – mityba turi būti kuo įvairesnė: nuo grūdų, daržovių ir vaisių, iki baltyminio maisto.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite laikytis mitybos piramidės principų, tuomet patariama vartoti specializuotus papildus. Pasibaigus vėsiam pavasariui labiausiai trūksta to, ko negauname su maistu: vitamino D, C ir t.t. Juk dėl senėjimo pernykštės morkos jau nebėra tokios vertingos, taigi pavasarinė hipovitaminozė yra dažnai pasitaikantis reiškinys.
Jeigu skilinėja lūpų kampučiai arba liežuvis pasidaro jautrus bei raudonas (kaip nuplikytas), greičiausiai trūksta B grupės vitaminų. Skilinėjantys plaukai ar nagai, šerpetojanti oda neleidžia daryti vienos išvados – čia jau sudėtingiau.

Pasak J.Dobrovolskienės, ko gero reikia visų fermentinių sistemų palaikymo, kurį gali suteikti vitaminų kompleksas. Tačiau gydytoja dietologė pataria įsigilinti į situaciją ir atsižvelgti, ką žmogus, kenčiantis nuo hipovitaminozės, valgo. Gal tik greituosius angliavandenius (įvairius saldumynus)? Jei trūksta kolageno, keratino, gal reikia valgyti daugiau baltymų? Tuomet reikia rimtai susimąstyti apie mitybos strategiją.

Dat viena problema – su šiltuoju laikotarpiu aplankantis silpnumas arba raumenų skausmai. Dietologė tokiu atveju pirmiausiai siūlo išsitirti kraują: ne tik hemoglobino lygio ar feritino (geležies atsargos), bet ir vitamino D (mūsų klimato zonos širdininkų rykštė), B12 (aktualu veganams) ir kt.

„Negaliu duoti patarimo, kuris tiktų visiems žmonėms. Kiekvienas simptomas turi būti pagrįstas moksliškai“, – apibendrina gydytoja dietologė.

Grįžti į ankstesnį puslapį