MPGA nariams

Įdomioji sveikatos aritmetika: kaip vienas euras grąžina dvigubą naudą

balandžio 16, 2018

Daugelis sveiką gyvenseną įsivaizduoja taip: kol nieko neskauda, rūpintis sveikata nereikia. O kai žmogus ima jausti aiškius ligos simptomus, tuomet pagelbėti gali tik vaistai arba chirurgo skalpelis. Toks supratimas nusistovėjo per daugelį metų. Todėl ir laužomos ietys dėl vaistų kainų, o šis klausimas tampa net politikų rinkiminių programų dalimi.

Tačiau toks stereotipinis supratimas, kad pagrindinis sveikatos šaltinis yra vaistai, o šventovė – ligoninė, nebūtinai yra teisingas. Galbūt medikamentai yra tik paskutinė priemonė, už kurią išties sumokame nemažai pinigų? Gal yra kitų būdų, padedančių stiprinti organizmo rezervines galimybes ir gerokai ilgiau nugyventi visavertį gyvenimą be vaistų?

Kas priklauso nuo mūsų pačių?

Kelios pagrindinės sveikatos dedamosios – visavertė mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis, sugebėjimas įveikti stresą ir t.t. Juk, PSO duomenimis, sveikata 50 proc. priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo: to, ką valgome, kaip dirbame ir kaip ilsimės, kuo kvėpuojame, ar pakankamai judame. Kitaip tariant, nuo įpročių, kuriuos suformuojame mes patys (įskaitant ir žalingus) ir kuriuos mes patys galime koreguoti.

Ir tik 10 proc. nuo sveikatos sistemos, dėl kurios ginčijamasi dažniausiai. Dar po 20 proc. lemia paveldimumas (genai) ir ekologija (aplinka).

Akivaizdu, kad, keičiant asmeninį požiūrį į mitybą bei darbo ir poilsio režimą, pasiekti galima labai daug. Bet dar svarbiau, kad kalnus nuversti galėtų sveikatos politikai, keisdami valstybės požiūrį į sveiką gyvenseną. Akyliau pažvelkime į kelis tyrimus.

Tyrimas, atliktas JAV ir ES, pagrindžiantis ekonominę visavertės mitybos naudą

Lietuvoje viešėjęs Patrikas Coppensas – Belgijos maisto teisės ekspertų asociacijos vadovas, organizacijos „Food Supplements Europe“ direktorius – mokslinėje konferencijoje pateikė „Frost & Sullivan’s”  atliktų tyrimų duomenis. Jie turėtų iš esmės keisti supratimą apie tai, ką galima padaryti, kad atitolintume arba išvengtume Lietuvoje paplitusių ligų. Ir tuo pat metu sutaupytume pinigų gydymui bei nedarbingumui kompensuoti! Tereikia tik protingai investuoti į savo sveikatą.

Be abejo, laiko skyrimas sportui ar poilsio režimui taip pat yra investicijos. Tačiau P.Coppensas kalbėjo apie akivaizdžią ekonominę naudą, kurią valstybėms galėtų suteikti protinga mitybos reguliavimo politika.

Apgriuvusi mitybos piramidė

Nuo seno žinoma, kad visavertė mityba visų pirma turi būti įvairi, atitinkanti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamos maisto pasirinkimo piramidės principus (žiūr. Iliustraciją). Tačiau suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimai jau nebe pirmus metus rodo, kad nuolat skubantiems žmonėms sunku laikytis tokių principų.

Nustatyta, kad didžiosios dalies tiek suaugusių, tiek pagyvenusių Lietuvos gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų. Gyventojų paros maisto racione mažiau negu rekomenduojama per dieną su maistu gaunama skaidulinių medžiagų, kai kurių vitaminų (A, C, B2 , B12, niacino, pantoteno r.) ir mineralinių medžiagų (magnio, geležies, cinko, seleno, jodo). Apskritai savo mitybą kaip tinkamą vertina tik 40,2 proc. respondentų. Todėl sveikos gyvensenos specialistai rekomenduoja didinti mitybos raštingumą, o maisto racioną trūkstamomis medžiagomis papildyti vartojant maisto papildus. Paskaičiuota, kad būtų galima išvengti iki 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, jei žmonės maitintųsi sveikai.

Finansinė nauda: euras, investuotas į papildą, grąžina 2,29 Eur

Belgijos maisto teisės ekspertų asociacijos vadovas P.Coppensas pateikė mokslinius duomenis įrodančius, kad kai kurių papildų vartojimas valstybiniu ar net Europos sąjungos mastu padeda sutaupyti milijonus eurų. Teisininko iš Belgijos pateikta tyrimų medžiaga rodo, kad racionalus kai kurių maisto papildų vartojimas turi apčiuopiamą sveikatinimo efektą.

Pavyzdžiui, Lietuva pirmauja ES pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (56 proc.) – ši mirties priežastis lenkia net onkologinius susirgimus. Viena iš kelių priežasčių – nesveika mityba. P.Coppensas pateikia pavyzdį: tyrimai, atlikti JAV ir ES rodo, kad net jei tik vyresni nei 55 metų amžiaus gyventojai kasdien vartotų rekomenduojamą normą  – 1000 mg polinesočiųjų rūgščių Omega 3 – tikimybė susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL – insultas, infarktas) sumažėtų beveik 5 proc.

Kaip išgelbėti 1,5 mln. gyvybių

Ką tai reiškia? Tie 5 proc. – daug ar mažai?  Vien Europos sąjungoje taip galima išgelbėti 1,5 mln. gyvybių per artimiausius penkerius metus. Nes vyresni nei 55 metų žmonės – daugiau nei trečdalis Europos gyventojų. Be to, PSO duomenimis, ši demografinė grupė nuolat didėja, visuomenė sensta. P.Coppensas pridūrė, kad 2020 metais ši žmonių grupė pirmą kartą ES istorijoje taps didesnė už vaikų iki 5 metų amžiaus.

Todėl jos gydymas ir slauga visuomenei taps vis didesne finansine našta. Nes 40 procentų šios socialinės grupės atstovų turi padidėjusį kraujospūdį, o 46 procentai – didesnį nei reikėtų cholesterolio kiekį. O tai – esminiai rizikos faktoriai kalbant apie ŠKL. Statistiškai paskaičiuota, kad 24 proc. šių žmonių neišvengs širdies kraujagyslių ligų. Vien tokių pacientų gydymas per artimiausius penkerius metus atsieitų apie 1,33 trilijonų eurų – tyrimo duomenimis per penkerius metus (2016-2020 m.) šios amžiaus grupės atstovai patirs 38,4 mln. sveikatos sutrikimų dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). O dabar suskaičiuokime, kiek pinigų šių žmonių gydymui ir priežiūrai padėtų sutaupyti kasdien vartojamas 1000 mg Omega 3 kasdien – vien tik ES per artimiausius 5 metus sutaupytų 64,5 milijonus eurų.

Kitaip tariant, vieno euro, investuoto į maisto papildą grąža būtų net 2,29 Eur.

Panašius skaičius P.Coppensas pateikė ir pristatydamas tyrimą apie efektyvią osteoporozės profilaktiką mitybą kasdien papildant vos vienu gramu kalcio ir 15 mcg vitamino D.

Eksperto pateiktų tyrimų duomenimis, 17,6 proc. ES gyventojų, vyresnių nei 55-eri (arba 27,8 mln.), serga osteoporoze. Jų gydymas kasmet kainuoja po 26,4 mlrd. Eur. Tačiau minėto 1 g kalcio ir 15 mcg vitamino D kasdienis vartojimas riziką susirgti osteoporoze sumažina 15 proc. Ką tai reiškia, koks efektas?

Tai reiškia, kad kasmet galima būtų išvengti 186 690 kaulų, pažeistų osteoporozės, lūžių. Per penkerius metus dėl to galima sutaupyti 19,8 mlrd. Eurų gydymo reikmėms. Kitaip tariant, vienas euras, investuojamas į maisto papildą suteikia 3,47 Eur grąžą.

Kokia šio tyrimo reikšmė ir kokios išvados? Viskas paprasta ir aišku: jei dėl laiko stokos ar finansinių problemų nesugebame užtikrinti visavertės mitybos, galime papildyti trūkstamų medžiagų kiekį vartodami papildus. Ir, jei nuo šio žingsnio sulaiko mintis kad „tai kainuoja“, tyrimo duomenys rodo ką kita – kad tai „naudinga ir  finansiškai“, nekalbant apie sveikatinamąjį poveikį.

Grįžti į ankstesnį puslapį