MPGA nariams

Farmacijos rykliai kelia verpetus

15 balandžio, 2008

 Dienraščių „Vilniaus diena”, „Kauno diena” ir „Klaipėda” priedas „Sveikata” šiandien paskelbė Savigydos pramonės asociacijos vykdomojo diretoriaus Edvino Butkaus straipsnį „Farmacijos rykliai kelia verpetus”.

     Kur buvę, kur nebuvę, didžiųjų farmacijos bendrovių atstovai labai kritiškai pakalba apie maisto papildus. Įdomu, kodėl?
Maisto papildus, vitaminus ir mineralus gaminančioms ir platinančioms bendrovėms kyla ir klausimas, kiek tokia „cheminių” vaistų gamintojų filosofija turi įtakos Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams, kurių veiksmai maisto papildų atžvilgiu gana dažnai yra labai prieštaringi.
Be to, kalbėdami apie maisto papildus, „cheminiai” farmacininkai dažniausiai nepamini, kad tai ir vitaminai, ir mineralai. Farmacininkai – išsilavinę žmonės – rekomenduoja nevartoti ir jų?
Nevartoti vitamino D ir folio rūgšties nėščiosioms, nevartoti kalcio moterims, kurios turi riziką susirgti osteoporoze,  nevartoti L-karnitino senoliams? O visiems kartu dar nevartoti ir išganingųjų riebalų rūgščių omega-3 arba liaudiškai tariant – žuvies taukų?
Buvęs sveikatos apsaugos viceministras dr. Algimantas Blažys maisto papildus vadina niekalu – girdi, žmonės „beverčiams maisto papildams išleidžia šimtus litų, o efektyviems gydytojų paskirtiems vaistams pinigų gaili” („Vilniaus diena”, balandžio 5 d.)
A.Blažys „Berlin Chemie Menarini Baltic” generaliniu direktoriumi dirba jau 15 metų, kaip pats yra sakęs, pasirinkęs dešimt kartų didesnį atlyginimą. Taip, tokias algas gaudami didieji farmacininkai lašišų gali atsivalgyti iki soties, tad jiems nereikia kasdienio raciono papildyti žuvies taukais, tačiau ką daryti „statistiniam” lietuviui?
Kas būtų, jei žmogus su tokiomis pažiūromis ir toliau būtų vienas SAM vadovų? Tačiau ir be A. Blažio dabartinėje SAM netrūksta „grynųjų” vaistų proteguotojų, tarp bendraminčių – ir didžiųjų ligoninių vadovai…
Tačiau ar nebus šįkart taip, kad tokios A. Blažio pažiūros susiformavo ėmus vadovauti „cheminės” farmacijos įmonės padaliniui Lietuvoje? Ar jis ir jo bendraminčiai nebeskaito mokslinės literatūros, nebeseka, kas vyksta medicinos mokslo pasaulyje ir kokios tendencijos yra išryškėjusios Europoje? Jie patys, jų šeimos ar tėvai nevartoja papildų, vitaminų ir mineralų?.. Leiskite stipriai tuo suabejoti.
„Astrazeneca Lietuva” bendrovės projektų vadybininkė Agnė Gaižauskaitė kerta dar griežčiau: „Žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, neturi savarankiškai vartoti vaistų, net vitaminų ir maisto papildų”. Taip kalba atstovė bendrovės, kuri teikia tik receptinius vaistus – tuos, kurių prireikia, kai jau susirgome, kuriuos už šimtus milijonų litų kasmet perka Ligonių kasa.

Osteoporozės pavyzdys

    Valstybinės ligonių kasos taryba balandžio pradžioje paskelbė, kad į centralizuotai perkamų vaistų sąrašą bus įtraukti keli konkretūs vaistai osteoporozei gydyti. Pasak pranešimo,  medikamentais nuo osteoporozės per metus planuojama gydyti ne mažiau kaip 47 pacientes, o vienos pacientės vidutinė 1 gydymo kurso kaina šiais medikamentais – per 26 tūkst. litų.
Tuo tarpu Lietuvos osteoporozės fondo užsakytas tyrimas parodė, jog gyventojai visiškai ignoruoja kalcio svarbą, kad apsisaugotų nuo osteoporozės, kuri  gresia 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50 metų amžiaus.
Be to, kas antra (54 proc.) pas gydytoją apsilankiusi 45-54 metų moteris nesulaukė rekomendacijos vartoti kalcio preparatus osteoporozės profilaktikai, nors yra žinoma, kad būtent apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus per vienus metus iš kaulų prarandama tiek kalcio, kiek jo buvo sukaupta per dešimt jaunystės metų.
Tad, viena vertus, akivaizdus didelis tiek pačių pacientų, tiek ir gydytojų apsileidimas, ignoruojant didelės gyventojų dalies grėsmę susirgti. Ant kitos svarstyklių lėkštės – gydymo kursas 47 pacientėms…

Europos tendencijos

    Jau geras dešimtmetis, kai Europos Sąjungos valstybėse vis daugiau dėmesio skiriama atsakingam savarankiškam gydymuisi berecepčiais vaistais ir sveikatos stiprinimui maisto papildais (angl. „self-medication”), tikintis, kad piliečiai yra atsakingi už savo sveikatą ir kad jų pastangos gali sumažinti krūvius sveikatos priežiūros įstaigoms.
Išnagrinėjusios žmonių elgesio modelius, daugelis Europos Sąjungos valstybių į savarankišką gydymąsi vaistais žiūri kaip į vis svarbesnį savo nacionalinės sveikatos politikos elementą.
Šiai tendencijai daug dėmesio skiria ir ją skatina ir Europos Komisija.
Pasak Europos Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato, viena ES farmacijos sektorių formuojanti tendencija yra tai, kad piliečiai rodo vis daugiau iniciatyvos sveikatos klausimais. Jiems reikia suteikti daugiau galimybių susipažinti su kokybiška informacija. Tuo, be kita ko, ir užsiima Savigydos pramonės asociacija, tiek savo tinklapyje www.savigydosasociacija.com, tiek ir per žiniasklaidą platindama patikimą informaciją, susijusią su maisto papildais, vitaminais ir mineralais.
Tos informacijos šaltiniai – kuo įvairiausi Vakarų moksliniai leidiniai. Daugybė mokslininkų daugelyje šalių tiria maisto papildų poveikį žmogui, tačiau, A.Blažio vertinimu, jie visi užsiima niekais?
Ar toks požiūris kyla iš pačios „Berlin Chemie Menarini Baltic” korporacinės filosofijos,  ar čia grynai vietinis dirglumas, sukeltas konkurencijos Lietuvos medicininių preparatų rinkoje?

Konkurencija ir nelegali rinka

    Savarankiškas gydymasis berecepčiais vaistais ir sveikatos stiprinimas maisto papildais plėtojasi ir Lietuvoje. Tačiau pernai, PharmaZOOM sistemos duomenimis, maisto papildų, vitaminų ir mineralų rinka Lietuvoje išaugo 14 procentų, o vaistų rinka išaugo 18,1 procentų.
Tad koks turi būti tas augimo santykis, kad „cheminiai” farmacininkai imtų toleruoti maisto papildų, vitaminų ir mineralų sektorių?
Savigydos pramonės asociacijos vertinimu, legali maisto papildų, vitaminų ir mineralų rinka pernai Lietuvoje augo gerai, tačiau kartu galima pastebėti, kad daugiausia šis procesas yra savaveiksmis, jo kol kas nelydi kryptingos socialinės šviečiamosios programos.
Todėl asociacija pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai kartu dalyvauti ištiriant maisto papildų, vitaminų ir mineralų vartojimą Lietuvoje ir surengiant socialinės reklamos kampaniją. Ja visuomenė būtų skatinama papildus rinktis atsakingai, o vartoti protingai.
Tuo tarpu spaudos pranešimai atskleidžia, kad Lietuvoje veikia ir nelegalios „maisto papildų” prekybos piramidės, į kurias įtraukiami ir gydytojai. Turime žinių, kad tinklinės prekybos papildais mastas apskritai yra daug didesnis, nei iki šiol manyta.
Pirkdami papildus iš agentų, žmonės aiškiai nuskriaudžia save – pirmiausia, dėl jų nepatikimumo,  dėl potencialios žalos, kadangi tokių produktų kokybė ir sudedamosios medžiagos išvengia kompetentingų įstaigų kontrolės.
Antra, net jei tokiais papildais žmogus ir nenusivylė, jis visada sumoka pernelyg didelę kainą, kadangi nelegalioje papildų pardavimo grandinėje stovi keli tarpininkai, kurių visi tikisi didesnio ar mažesnio uždarbio. Be abejo, didžiausi pinigai – greičiausiai net išvengiant mokesčių – nukeliauja į tokios „piramidės” viršūnėlę.
Spaudos pranešimais, tokiuose tinkluose yra įsipainioję ir pačių medikų. Tad atrodo, kad tinkamą santykį su maisto papildais, vitaminais ir mineralais dar turi surasti ne tik plačioji visuomenė, bet ir dalis medikų bendruomenės. Čia savo žodį turi tarti ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Tiek piramidinė, tiek turgaviečių prekyba vien tik diskredituoja maisto papildų, vitaminų ir mineralų sektorių. Savigydos pramonės asociacija dirbs, kad visuomenė suprastų savo protingo pasirinkimo svarbą, tikėdamasi, kad savo darbą atliks Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o kur reikia – ir ekonominė policija.

Partnerystė?

Savigydos pramonės asociacija kaip nevyriausybinė organizacija nuosekliai siekia tapti rimtu Sveikatos apsaugos ministerijos partneriu, sprendžiant visas maisto papildų sektoriuje susikaupusias problemas. Tikimės, kad SAM vadovų žodžiai apie pagarbą legaliam verslui ir nusiteikimą bendradarbiauti visuomenės sveikatos vardan nepaskęs farmacijos ryklių keliamuose verpetuose.
Nors tema rimta, galime užbaigti pašmaikštavimu. Minėjome žuvų taukus, ir amerikiečių mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, tunas ir lašiša turi daug vertingų omega-3 riebalų rūgščių, tačiau ryklio reiktų vengti, kadangi šios žuvys sukaupia daugiausiai gyvsidabrio.
Tad nevalgykime ryklių, leiskime jiems plaukioti laisvai – kol jie patys mūsų nepuola.

Grįžti į ankstesnį puslapį