Klaipėdos krašto dienraštis „Vakarų ekspresas” paskelbė Genovaitės Privedienės straipsnį „Maisto papildų verslas – po medikų sparnu”
Maisto papildai – ne vaistas, o maistas. Nepaisant to, kai kurie medikai pacientus siunčia nusipirkti papildų, ir ne bet kur, o į gydymo įstaigoje veikiantį konkrečios firmos maisto papildų kabinetą.
„Pakliuvau į aferą”, – tiesiai šviesiai „Vakarų ekspresui” pareiškė klaipėdietė Virginija, vienos Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Konsultacinėje ambulatorijoje dirbančios gydytojos nusiųsta į vadinamąjį fitoterapijos kabinetą, įsikūrusį Jūrininkų ligoninėje.
„Pasakė, kad esu visa sudruskėjusi, sąnariai užkalkėję, todėl esą reikalinga nueiti pas fitoterapeutę”, – pasakojo ponia Virginija.
Moteris pasitikėjo gydytoja, todėl eidama į tą kabinetą net nesuabejojo, ar gerai daranti. Už trijų rūšių maisto papildus jai teko sumokėti net 260 litų. Tarp tų papildų – ginkmedžio bei varnalėšos šaknų preparatai, taip pat produktas, gerinantis sąnarių darbą.
Moteris įsitikinusi, jog neurologė jau iš anksto buvo susitarusi su papildų platintoja, nes pastaroji jai skirtas prekes jau buvo paruošusi. Ponia Virginija, tik parėjusi namo ir perskaičiusi produktų etiketes, pasijuto apgauta, nes jai esą nebuvę paaiškinta, kad perka ne vaistus, o maisto papildus.
Ji apgailestauja ir dėl to, kad teko taip brangiai už pirkinį mokėti – juk galėjusi išsirinkti ir pigesnių papildų vaistinėse ar pas kitus platintojus arba tiesiog pagerti žolelių arbatos.
Beje, ta pati gydytoja „Vakarų ekspreso” akiratin buvo pakliuvusi jau prieš ketverius metus. Ir tuomet apie jos bendradarbiavimą su minėtu fitoterapijos kabinetu papasakojo skaitytojai.
Leido ministerija
Jūrininkų ligoninės, kurios patalpose įsikūręs fitoterapijos kabinetas, vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga patikino, jog kabinetas išnuomotas su Sveikatos apsaugos ministerijos žinia.
„Gydytojas prieš siųsdamas pacientą pirkti maisto papildų turi informuoti apie jų kainas, pasakyti, kad tai ne vaistai, o papildai. O pacientas pats turi teisę rinktis, pirkti juos ar ne. Jei papildai per brangūs – paprašyti pigesnių”, – sakė vyriausiasis gydytojas.
Tačiau jei paaiškėtų, kad koks ligoninės gydytojas už paciento nusiuntimą į kabinetą gauna iš firmos kokį užmokestį, pavyzdžiui, nemokamai papildų, šis klausimas neabejotinai būtų svarstomas ligoninės Etikos komisijoje. Šitoks mediko elgesys nesąs suderinamas su etikos normomis.
Ligoninėje veikianti Etikos komisija kasmet svarsto kelis nusižengimo etikai klausimus. Reaguojama į pacientų ir pačių medikų skundus dėl darbuotojų neetiško elgesio. Skundų dėl medikų bendradarbiavimo su papildais prekiaujančia bendrove, – patikino J. Sąlyga, – nėra buvę.
Kad gydytojos, nusiuntusios pacientę į konkretų fitoterapijos kabinetą, elgesys netoleruotinas, sutiko ir KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Jis pažadėjo šią gydytoją nedelsiant įspėti. Jo nuomone, pacientas pats turi apsispręsti, kokios firmos ir kokius papildus jam vartoti.
Įkurtas ligonių patogumui?
UAB „Irmos kontinentas”, kuriai priklauso ligoninėje veikiantis fitoterapijos kabinetas, savininkė Rima Stankevič patikino, jog gydytojų, kurie atsiunčia pacientus, nepažįsta ir jiems neatsilygina. O pats kabinetas ten esą įkurtas žmonių patogumui – kad jiems, gulint ligoninėje, nereikėtų „kur nors toli važiuoti”.
„Jūs farmacines įmones kankinat ir bandot surasti kažkokių sąryšių, taip ir su maisto papildais, – pyko R. Stankevič. – Jau darosi juokinga ir graudu, kad nuolat ieškoma, jog kažkas nuo kažko priklauso. Gydytojai gerai uždirba, nemanau, kad iš maisto papildų jie gali ką nors turėti.”
Jos žodžiais, gydytojai „įžūliai nieko niekur nesiunčia”, nes maisto papildų esąs visur didžiulis pasirinkimas. Nė vienas gydytojas nerizikuos ir nesiūlys konkretaus pavadinimo maisto papildo. Jis tik pasakys, kokios medžiagos pacientui reikia, o šis pasirinks pats.
Nenori tikėti
Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Antanas Janušonis šioje istorijoje daug bloga neįžvelgė.
„Vyresnio amžiaus, nusilpusiems žmonėms papildai reikalingi, ypač palaikomajam gydymui. Todėl nieko bloga, kad gydytojai juos rekomenduoja gerti”, – mano jis.
Tačiau gydytojas, jo manymu, turėtų pacientui aiškiai pasakyti, kad jo rekomenduojamas preparatas yra ne vaistas, o maisto papildas. Be to, leistų jam pačiam pasirinkti, kur jį nusipirkti.
Kad yra gydytojų, kurie dirba ranka rankon su papildais prekiaujančiomis firmomis, A. Janušonis sakė nenorįs patikėti.
Sulaukė grasinimų
Viena uostamiesčio gydytoja, dėl suprantamų priežasčių nepanorusi skelbti pavardės, pasakojo, jog prieš keletą metų, kai spaudoje neigiamai atsiliepė apie papildų platintojų ir gydytojų sandorius, sakė sulaukusi rimtų grasinimų. Nesaugumo pojūtis išlikęs iki šiol. Medikė įsitikinusi, kad tokie sandoriai turi priedangą valstybiniu mastu, ir visi, kurie prabyla apie šį biznį, yra paperkami ar kitaip nutildomi.
Pokalbininkė sakė, jog pacientai, kurie pirko brangius papildus iš gydytojų rekomenduotų platintojų, paprastai „teisinasi” norėję įtikti juos gydantiems medikams, bijoję sulaukti jų neigiamos reakcijos.
„Jei papildus, kurių gydymo efektas nėra moksliškai įrodytas, platina gydytojas, tai biznis, dalijimasis pelnu. Tai labai žemina visų gydytojų autoritetą. Man gėda, kad gydytojai taip elgiasi”, – sakė pokalbininkė.
Tie, kurie siunčia pacientus pirkti konkrečios firmos papildų, paprastai neišrašo net recepto su savo antspaudu. Tai leidžia pacientui pasiskundus jiems išsiginti savo elgesio ir išlipti sausam iš balos.
„Interesų grandinė”
Edvinas BUTKUS, Savigydos pramonės asociacijos vykdantysis direktorius
Maisto papildus reikia pirkti vaistinėse. Tai garantuoja, kad jie yra registruoti Lietuvoje, jais prekiaujama oficialiai ir tai kartu garantuoja produkto kokybę. Jei konkretus gydytojas siunčia pacientą pas konkretų maisto papildų prekiautoją, iškyla etikos klausimas ir įtarimas, kad yra sudaryta kažkokia interesų grandinė. Kyla klausimas, ar medikas rekomenduoja patį geriausią papildą, gal buvo galima pasiūlyti ir ką kita. Beje, jei produktai parduodami per piramidinę prekybos sistemą, jų kainos nerealiai išpučiamos. Kartais analogiškos sudėties maisto papildų vaistinėse specialistai galėtų surasti net 3-4 kartus pigesnių. Beje, pasidomėjus, kokiais produktais kai kurios firmos prekiauja, galima rasti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, būna, kad pardavinėjami papildai, skirti šunims.
„Neetiška ir netoleruotina”
Antanas MATULAS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas
Šiuo metu Seime kaip tik svarstomas projektas, pagal kurį Lietuvoje neliks medicininės paskirties produktų. Jie bus perkvalifikuoti arba į vaistus, arba į maisto papildus. Taigi maisto papildais bus galima prekiauti net maisto parduotuvėse, nes jie yra ne vaistas, o maistas. Jiems bus taikoma bendra priežiūra kaip maisto produktams. Šiuo metu dar pilna žmones klaidinančių reklamų, neva maisto papildai gali išgydyti ligas.
Kad gydytojas siunčia pacientą pas konkretų maisto papildų platintoją – ne tik etikos, bet ir Hipokrato priesaikos pažeidimas. Jei yra žinomi faktai, kad kuris nors medikas glaudžiai bendradarbiauja su firmomis, maisto papildų gamintojais, apie tai reikia konkrečiai informuoti atsakingas valstybės institucijas arba parašyti mums. Tai neetiški ir nusikalstami ryšiai.
Yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame reglamentuota, kad farmacijos ar maisto papildų firmų atstovai negali lankytis medicinos įstaigose jų darbo metu. Tačiau sulaukiame skundų, kad šio įsakymo kai kur nepaisoma.
Faktas, kad farmacijos ar maisto papildų platintojų atstovai dirba konkrečiose medicinos įstaigose – neetiškas ir netoleruotinas.