Tarptautinė probiotikų ir prebiotikų mokslinė asociacija (TPPMA) paskelbė patikslintą termino „probiotikas” apibrėžimą ir mano, kad tai padės gamintojams tinkamiau naudoti vadinamąsias gerąsias bakterijas.
Ši JAV įregistruota ne pelno organizacija tikisi, kad jos patikslinimai padės gamintojams ir vartotojams geriau suvokti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą probiotikų apibrėžimą.
Šių institucijų ekspertai probiotikų apibrėžimą pateikė 2002 metais, tačiau TPPMA mano, kad tas apibrėžimas ne visada tinkamai interpretuojamas, o pats terminas ne visada vartojamas teisingai, praneša nutraingredients-usa.com.
„Terminas „probiotikai” komerciniais sumetimais dažnai vartojamas neteisingai, jį priskiriant produktams, kurie žmogaus sveikatai nesuteikia jokios naudos, taip pat ir mokslo darbuose, kai šis terminas naudojamas apibūdinti bakterijų komponentams, negyvoms bakterijoms arba bakterijoms su nenustatytu poveikiu žmogui”, sakoma TPPMA pranešime.
JT ir PSO probiotikų apibrėžimas sako, kad tai yra „gyvi organizmai, kurie, jei naudojami tinkamais kiekiais, vartotojo sveikatai suteikia naudos”. Apibrėžimas taip pat įvardija bakterijų rūšis, atmainas ir kiekius, taip pat mini saugumo įvertinimą ir poveikio žmogaus organizmui tyrimus.
TPPMA šį apibrėžimą išplėtoja, pabrėždama tokius, jos vertinimu, svarbius momentus: perdirbami probiotikai turi išlikti gyvi; probiotikų poveikis konkrečiai vartotojų grupei turi būti įrodytas; probiotikai turi būti taksonomiškai apibrėžta bakterija arba bakterijų kombinacija; probiotikas turi būti saugus vartoti.
Lietuvos maisto papildų gamintojus vienijančios asociacijos vadovas sako, kad tarptautinės mokslininkų organizacijos nuomonė vertinga tiek gamintojams, tiek ir vartotojams ir Lietuvoje.
„Legali Lietuvos probiotikų rinka yra tinkamai kontroliuojama ir turtinga, galinti patenkinti kuo įvairiausių vartotojų grupių poreikius. Probiotinių preparatų gamintojai dar kartą gali pasitikrinti, ar vaistinėms tiekiami jų produktai atitinka griežčiausius tarptautinius mokslo reikalavimus, o vartotojams tai yra priminimas, kad nepasiduotų klaidinančiai reklamai ir tikrų probiotikų neieškotų parduotuvių pieno skyrių lentynose”, sako Lietuvos savigydos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius Edvinas Butkus.
JAV spauda yra paskelbusi, kad toje šalyje Prancūzijos bendrovės „Danone” padaliniui privatūs asmenys pateikė 300 mln. dolerių ieškinį. Juo siekiama, kad būtų atlyginta visiems šios bendrovės probiotinius produktus pirkusiems amerikiečiams ir kad būtų surengta „korekcinė” reklamos kampanija apie anksčiau naudotus sveikatinimo teiginius.
„Tegaliu tik pakartoti spaudoje skelbtą Kauno technologijos universiteto maisto specialistės nuomonę, kad norit pajausti teigiamą „Actimel” poveikį, per dieną jo reikėtų išgerti apie dešimt litrų”, sako E. Butkus.
Pasak E. Butkaus, pastaruoju metu Lietuvoje ne tik „Danone”, bet ir kitos užsienio pieno pramonės bendrovės siekia savo jogurtus ar panašius produktus reklamuoti kaip probiotinius.