Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas tokiais kiekiais, kiek jų suvartoja Japonijos gyventojai, gali būti siejamas su apsauga nuo arterinių kraujagyslių užkalkėjimo ir širdies ligų, rodo naujas tyrimas.
Žurnale „Heart” paskelbtas tyrimas parodė, kad savo šalyje gyvenantiems vidutinio amžiaus japonams arterinės kraujagyslės buvo užkalkėjusios mažiau nei vidutinio amžiaus baltiesiems Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojams – greičiausiai todėl, kad japonai vartojo žymiai daugiau riebiojoje jūrų žuvyje esančių omega-3 rūgščių.
Penkerius metus trukęs tyrimas apėmė beveik 300 vyrų, kurių amžius pradedant tyrimą buvo nuo 40 iki 49 metų. Buvo fiksuojama daug širdies sveikatą lemiančių faktorių kaip rūkymas, cholesterolio kiekis kraujyje, alkoholio vartojimas, polinkis į diabetą ir didelis kraujospūdis.
Įvertinus rizikos faktorius, JAV vyrams arterinių kraujagyslių užkalkėjimas buvo triskart dažnesnis nei japonams, nustatė tyrėjai. Tuo tarpu su jūros produktais gaunamų omega-3 rūgščių kiekis japonų organizme buvo daugiau nei 100 proc. didesnis nei tiriamųjų amerikiečių.
„Didelius širdies ligų ir jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių kiekių skirtumus lemia ne genetiniai faktoriai. Tirdami amerikiečius japonus, randame, kad jų arterijų užkalkėjimas yra net didesnis nei kitų JAV gyventojų”, sako tyrimo vadovas dr. Akira Sekikawa iš Pitsburgo universiteto.
Jis pastebi, kad apie žuvų taukų ir širdies ligų ryšį atlikta daug tyrimų, tačiau juose buvo vertinamas žymiai mažesnis omega-3 rūgščių vartojimas nei jų su maistu gauna Japonijos gyventojai.
„Atrodo, kad mūsų tyrimas parodo, kad jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių turi būti vartojama daugiau, nei anksčiau manyta, kad būtų sukurta esminė apsauga”, sako dr. A. Sekikawa.
Tyrėjai nustatė, kad Japonijos gyventojai kasdien vidutiniškai suvartoja berveik 100 gramų žuvies, o vidutinis amerikietis – nuo 7 iki 13 gramų arba maždaug vieną porciją per savaitę.
Tuo tarpu arterijų užkalkėjimas japonams pasitaikė maždaug tris kartus rečiau nei tiriamiesiems amerikiečiams. Tyrėjams atsižvelgus į tiriamųjų amžių, sistolinį kraujospūdį, mažo tankio lipoproteinų kiekį, polinkį į diabetą ir kitus faktorius, tas skirtumas išliko reikšmingas, praneša nutraingredients.com.
Europos Sąjungoje omega-3 rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1-2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
Pagrindiniai su maistu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
Klinikiniais stebėjimais ir tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja omega-3 rūgščių, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nenustatyta reikšmingo poveikio skirtumo, ar omega-3 riebalų rūgščių gaunama su maistu, ar su maisto papildais.