Pablogėjusi nuotaika, nuolatinis nuovargis ir per dažnai kimbančios ligos pavasarį gali signalizuoti, kad žiemos iškankintam organizmui trūksta vitaminų ir mikroelementų. Medicinos mokslų daktaras profesorius Romualdas Basevičius ragina nepamiršti organizmo šiomis medžiagomis aprūpinti papildomai, o sveikatingumo treneris Lukas Jaliūnas pataria daugiau judėti ir būti aktyvesniems.
Pavasarį – vitaminų trūkumas organizme
Pasak R. Basevičius, po žiemos pradeda spartėti žmogaus medžiagų apykaita, organizmui reikia daugiau energijos iš biologiškai aktyvių medžiagų, todėl reikėtų jį papildomai pastiprinti.
„Pavasarį ypač pasireiškia kalio ir magnio – mikroelementų, dalyvaujančių fermentų apykaitoje, trūkumas. Taip pat gali trūkti vitamino D, kuris stiprina imuninę sistemą, ir vitamino C, turinčio gydomųjų savybių”, – teigia profesorius.
Anot medicinos mokslų daktaro, reikiamų medžiagų turėtumėme gauti su maistu, ypač valgydami vaisius ir daržoves, tačiau po žiemos daugelis jų yra praradę dalį savo maistingumo.
„Pavasarį vaisiai ir daržovės turi mažesnį vitaminų ir reikalingų medžiagų kiekį nei rudenį, todėl organizmą reikėtų pastiprinti maisto papildais, turinčiais vitaminų ir mikroelementų. Kai kurie medikai nepripažįsta maisto papildų naudos ir neretai traktuoja, kad jie yra tarsi balastinės medžiagos organizme. Tačiau reikia turėti galvoje, kad Lietuvoje žmonės vartoja nepakankamai daržovių ir vaisių, todėl vitaminai ir mikroelementai yra būtini kasdien”, – tikina profesorius.
Be to, pasak jo, maisto gamybos technologiniai procesai ir šiuolaikiniai pakavimo metodai, kurie prailgina maisto produktų tinkamumo vartoti laiką, sumažina jų biologinę vertę, todėl čia aktuali pagrindinė maisto papildų paskirtis – praturtinti nevisavertę mitybą.
Kas išduoda, kad organizmui trūksta vitaminų ir mikroelementų?
R. Basevičius ragina atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus, kurie rodo, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, mineralų ar mikroelementų.
„Žmogus pradeda greičiau jausti nuovargį, jam gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, sutrikti miegas arba priešingai – gali padidėti mieguistumas. Atsiranda bendras fizinis nuovargis. Visa tai labai greitai gali pasireikšti jauniems žmonėms, ypač sportuojantiems ar užsiimantiems kita aktyvia fizine veikla, dirbantiems fizinį ar protinį darbą, taip pat besimokantiems”, – vardija medicinos mokslų daktaras.
Jis pataria vitaminus ir mikroelementus vartoti mėnesį ar pusantro, o tada daryti dešimties dienų ar poros savaičių pertrauką.
„Reikia stebėti savo organizmą ir pagal savijautą nuspręsti, ar reikia pradėti naują maisto papildų kursą”, – sako R. Basevičius.
Profesorius primena, jog maisto papildai yra koncentruotos biologiškai aktyvios medžiagos, skirtos papildyti kasdienį maisto racioną bei pastiprinti žmogaus organizmo fiziologines funkcijas.
Ragina nesiimti drastiškų priemonių
Sveikatingumo klubo „Impuls” treneris Lukas Jaliūnas teigia, kad pavasarį padėti atstatyti nusilpusį organizmą gali ir fizinis aktyvumas, tačiau specialistas pataria būti nuosaikiems. Per didelis fizinis krūvis organizmui gali sukelti papildomą stresą arba baigtis traumomis.
„Labai dažnai žmonės imasi neapgalvotų veiksmų – per pirmąjį apsilankymą sporto salėje pradeda treniruotis per daug intensyviai. Tai yra klaida. Organizmas praranda didelį kiekį mineralų. Be to, per didelis krūvis kenkia sąnariams, organizmas nualinamas, sutrikdoma jo veikla, todėl žmogus praranda motyvaciją sportuoti toliau”, – teigia L. Jaliūnas.
„Impuls” treneris ragina nepamiršti pasivaikščiojimų su augintiniu arba tiesiog besišnekučiuojant su kitu žmogumi – tokia mankšta nieko nekainuoja, tačiau labai teigiamai veikia visą organizmą.
„Vaikščiojimas gali sureguliuoti medžiagų apykaitą ir pagerinti kraujotaką. Be to, žmonės, kurie eidami ar bėgdami įveikia ilgas distancijas, geriau miega”, – teigia L. Jaliūnas.
Tam, kad šiltąjį metų sezoną pasitiktume energingesni, sveikesni ir sutvirtėję, reikia įsiklausyti į savo organizmą. Nusprendus imtis pokyčių – pakankamai dėmesio skirti visavertei mitybai, pastiprinti organizmą vitaminais ir mikroelementais, taip pat skirti laiko mankštai ir būti fiziškai aktyvesniems. Ekspertai ragina nepamiršti, kad mityba sudaro didžiąją dalį sveikos gyvensenos sėkmės.